- tariamumas
- tariamùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ → tariamas 1: Puotos metu Damoklas pamatęs virš savo galvos kardą, kabantį ant ašuto, ir iš to supratęs valdovo laimės ir gerovės tariamumą LTEII540. Nenuoširdaus žmogaus žodžiai dažnai turi tik tariamosios reikšmės, tačiau jų tariamùmas ne visiems yra aiškus FT.
Dictionary of the Lithuanian Language.
